Atostogos ir išvykos su vaikais lavina jų smegenis. Taip teigia mokslininkai. Viena iš jų – britų vaikų psichologė ir psichoterapeutė Margot Sunderland.
Ji atkreipia dėmesį į tyrimą, kuriame teigiama, kad per atostogas smegenys veikia kitaip nei įprastai namuose. Kasdienybėje žaidimui skiriama ne tiek laiko, kiek jo galima skirti per atostogas, taigi, paprastai kalbant, aktyvinasi smegenų sritis „žaisti“ (kad ir judinant pirštus švelniame smėlyje), be to, išvykose ar per atostogas tyrinėjami nauji dalykai, taigi aktyvinasi kita sritis – „tyrinėti“ (ieškant seklios vietos, kur perbristi upelį, einant į vietinį turgų ar tiesiog vaikštant po nežinomas vietas). Šios dvi veiklos, kurios nėra kasdienės rutinos didelė dalis, skatina vystytis smegenis. Jei kalbėtume moksliškiau, kaip teigė psichologė ir psichoterapeutė Margot Sunderland, toks smegenų vystymasis susijęs su kognityviniu funkcionavimu, socialiniu intelektu ir gerai susitelktu, į tikslą nukreiptu elgesiu.
Paprastai tariant, vaikas jaučiasi patenkintas, laimingas, įgauna žinių, patirčių (ne vaizdai, o patirtys svarbiausia!), plečiasi jo akiratis, stiprėja šeimos narių ryšys, ir visa tai yra dar kelios didžiulės plytos prie jo tvirto gyvenimo pamato, po truputį einant keliu, vedančiu į laimingą suaugusiojo pasaulį. Žaidžiant ir tyrinėjant organizme išsiskiria savijautą gerinančios medžiagos, tarp jų ir vadinamieji laimės hormonai oksitocinas bei dopaminas.
Specialistė sako, kad smegenys mankštinamos kaskart, kai užkasame vaiko kojas smėlyje, kai pakutenam jį, gulintį ant baseino gulto ar kai „jodinėjame“ užsikėlę ant nugaros. Ir visai nebūtina vykti į tolimas šalis ar prabangius viešbučius. Puikiai tinka parkas, kiemas, miškelis, pieva… Svarbiausia – su savim pasiimti laiko ir meilės.
Grįžot iš kelionės, o vaikas neatsimena tiek, kiek jūs? Taip stengėtės, tiek pramogų sugalvojot, o jis… neatsimena. Visai jokios bėdos. Juk tiek įspūdžių! Vaiko „kompiuteriukas“ nespėja visko apdoroti, ten talpa mažesnė nei jūsiškiame. 😊 Ir, beje, svarbiausia čia – ne prisiminti. Čia kaip ir su meditacija – svarbu ne patys vaizdai (vaizdiniai), o pojūčiai, patyrimai, būsenos.
Kuo naudingos išvykos ir kelionės? Trumpai apibendrinkim:
֍ Pats pasiruošimas kelionei, jei su vaiku apie tai kalbama, kartu ruošiamasi ir planuojama, jau yra džiugus laukimas ir nuotykis!
֍ Kelionėse ir išvykose vaikai ir tėvai daug bendrauja, o tai stiprina ryšį. Taip, kelionės kyla iššūkių, bet ir jie naudingi – vaikas mokosi palaukti, atsakomybės, gerbti kitų norus ir pan.
֍Naujose vietose vaikas įgyja naujų patirčių, naujų žinių, tegu tai ir kelionė pas močiutę į kaimą. Svetimi žmonės, saulėtas paplūdimys ar traktorius laukuose – vaikui įdomu viską, ką jis pamato naujoje vietoje. Vaikas iš prigimties smalsus, ir tai yra jo prigimties atradimas.
֍ Plečiasi vaiko akiratis per džiaugsmą, jis taip pat supranta, kad pasaulis nėra tik tėvai, draugai ir giminaičiai, tai nėra tik jo namai, jo gatvė ar jo miestas.
֍Psichologai pastebi, kad dažnai keliaujančių vaikų labiau išvystyta kalba, atmintis, mąstymas, kūrybinė vaizduotė. Kelionėje gali būti įtraukti visi pojūčiai: nauji vaizdai ir garsai, mažiems vaikams – nauji lytėjimo pojūčiai: prisilietimas prie šiurkščių kriauklių, smėlio, šiltų akmenų. Dažnai keliaujantys vaikai paprastai užauga aktyvūs ir savimi pasitikintys, nebijo pokyčių ir būna plataus požiūrio.
֍ Tam tikros kelionės grūdina ir fiziškai – susidūrus su įvairia aplinka stiprėja imuninė sistema, o maudynės naudingos tiek dideliam, tiek mažam.
Išdrįskim keliauti su vaikais. Kad ir į parką porai valandų.