Cirkas nuo vaikystės man siejasi su kažkuo nepaprastu, įspūdingu, tai būdavo tarsi šventė. Užgniaužusi kvapą stebėdavau akrobatus, žonglierius ir galvodavau, ar jie tikri. 😊
Dar ir dabar cirką lydi tas wow jausmas, mes mielai einam su vaikais, kai tik koks atvažiuoja į apylinkes. Ir visai neseniai mažoji dukra paklausė: „Kodėl visuose cirkuose padarytas apvalus ratas?“ Suprask – apvalus ringas, scena. Tikrai – kodėl? Aš nežinojau. Pačiai pasidarė įdomu. Beje, cirke sūnus nusipirko poroloninę klouno nosį. Vartė, apžiūrinėjo, matavosi ir paklausė: „Kodėl jos tokios?“ „Kokios, poroloninės?“ – pasitikslinau juokdamasi. „Ne, raudonos.“ Hm, kodėl?
Na, o vyresnioji neklausė nieko konkretaus, tik žiūrėdama akrobatinius triukus šūkčiojo: „Kaip?! Kaip jie taip gali?!“ Aha, gali dar ir ne taip – radau ir cirko rekordų: vien skaitant šiurpuliukai bėgioja, o darant… Kelis parašysiu pabaigoje.
Taigi po cirko gavau „namų darbų“ ir ėjau ieškoti atsakymų į klausimus. Beieškodama radau daug visokių įdomybių apie cirką. Internete – jų apstu. Keliomis dalinuosi ir su jumis!
֍ Cirko istorija siekia net antikos laikus – Romos stadionuose ir amfiteatruose buvo rodomi įspūdingi renginiai. 18 a. pabaigoje Londone atidarytas Astlio amfiteatras – tai pirmasis cirkas Europoje. Jo įkūrėjas Filipas Astlis (Philip Astley) laikomas šiuolaikinio cirko pradininku, taip pat ir klounados išradėju. O pirmasis profesionalus Lietuvos cirkas „Aušra“ buvo įkurtas 1929 m.
» Grįžkim prie cirkų arenos – tai kodėl ji apskrita ir 13 metrų skersmens?
Ogi 18 amžiuje jau minėtas anglas Filipas Astlis nustatė, kad toks skersmuo labiausiai tinka ir yra patogiausias žirgams, šuoliuojantiems ratu. Beje, daugelis cirko artistų mano, kad skaičius 13 neša laimę. Taigi arenos skersmuo yra 13 m. Beje, pats žodis „cirkas“ kilęs iš lotyniško „circum“, kuris reiškia apvalus. (Yra ir kita pavadinimo kilmės versija, neva „cirkas“ siejamas su Homero burtininkės Circe, pavertusios Odisėjo bendražygius kiaulėmis, vardu.)
» O klounų nosis? Kodėl raudona?
Ir čia neapsieisim be klounados išradėjo Astlio. Kaip sako vienas šaltinis (nežinau, kiek čia tiesos), jis samdydavo žmones, kurie niekada nebūdavo jodinėję, ir prašydavo užlipti ant žirgo. Žinoma, žmonės darydavo keistus judesius ir krisdavo – tai sukeldavo žiūrovų juoką. O tie pasamdytieji neretai būdavo… girti. Ir su raudonomis nosimis. Taip ir prigijo klounams ta nosis…
Klounai ir jų juokeliai prajuokina, bet… yra žmonių, kurie jų bijo, tai vadinamoji klounų baimė – kulofobija.
֍ Cirke yra įdomiai pavadinta pareigybė, žodis kilęs iš vokiečių kalbos – Sprechstalmeister. Tai labai svarbi pozicija. Kitaip tariant, tai yra cirko darbuotojas, atsakingas už pasirodymo eigą (maniežo inspektorius, ringo meistras). Jis paskelbia programos numerius, vadovauja žmonėms, atsakingiems už uniformas, kontroliuoja, kaip laikomasi saugos taisyklių, organizuoja repeticijas.
Cirko pasirodymo metu jis veikia kaip vedėjas ir režisierius, vedantis publiką per renginį. Be to, klounams kvailiojant sprechstalmeisteris jų pasirodymuose pasireiškia kaip rimtas, tvarkingas asmuo.
֍ Ar žinot, iš kur atsirado ėjimo lynu menas? Ogi jis užgimė tarp amatininkų, užsiimančių virvių pynimu: norėdami pademonstruoti savo gaminio tvirtumą, meistrai vaikščiojo ir šokinėjo ant ištemptos virvės.
֍ Paties jojimo cirko šaknys – iš senovinių vežimų lenktynių, tai buvo mėgstama senovės romėnų pramoga. Nuo 16 a. jojimo raidai įtakos turėjo daugybė mokyklų, kuriose raiteliai buvo mokomi dalyvauti kovose.
Keli cirko rekordai:
⁎ Armėnijos cirko artistai Sos ir Victoria Petrosyan, pasirodantys kartu duetu, yra įtraukti į Gineso rekordų knygą už tai, kad per rekordinį laiką, 2 minutes, sugebėjo persirengti net 16 kartų.
⁎ 1876 m. liepos 8 dieną 23 metų italų cirko artistė Maria Spelterini lynu perėjo per Niagaros krioklį. Po 4 dienų ji ėjo vėl, tik šį kartą prie kojų prisirišusi svorius. 19 dieną išbandymą pakartojo užrištomis akimis, o 22 d. – surištomis čiurnomis ir riešais.
⁎ Artistas Edgaras Zapashny su broliu Askoldu irgi pateko į Gineso rekordų knygą. Edgaras atliko akrobatinį triuką ant dviejų šuoliuojančių žirgų. Kitas jų rekordas – Edgaro brolis Askoldas jodamas liūtu atliko beveik trijų metrų šuolį nuo vieno dvimetrinio rato ant kito.